Žiūrėjau prieš kelias dienas. Tiesa, tikėjausi ko kito – žiauraus trilerio ar siaubiako su skerdynėmis. Tačiau
nusivylęs vis tiek nelikau. Tai, ką gavau, pavadinčiau psichologiniu trileriu
su juodosios komedijos elementais.
Filme yra žiaurių scenų, tačiau
patys vaizdai paliekami kiekvieno vaizduotei, į ekraną nepatalpinamas pats kūno
žalojimo aktas. Ir tai be abejo išskiria šį filmą iš kitų žudynių siaubiakų.
Tai ne tiek filmas apie žmogaus
žiaurumą, o apie tuščią jo esybę. Apie beprasmišką kasdienį kokių nors veiksmų
darymą. Juk tas pats nesuvokiamas herojaus žiaurumas tarsi sviestas saulėje
ištirpsta akis į akį susidūrus su tuo, jog niekas nesiteikia jo matyti kaip
žudiko. Kolegos, su kuriais jis konkuruoja dėl to, kieno kortelė yra gražesnė,
jo netgi gerai neskiria nuo kitų kolegų su tokiais akinais, ir tokiu pat
kostiumu. Tai tarsi iš pat pradžių pasmerktas konkursas, nes teisėjai, kurie
turi vertinti, yra akli.
Galiausiai herojus pasimeta, kiek
žmonių jis nužudęs, ar visa tai, ką prisimena, yra patikima, o kas jo
vaizduotės vaisius, galbūt sapnai, svajonės, vien žodžiai, tušti grasinimai. Ar
kada nors įsivaizdavote kokio nors žmogaus žudymą, galbūt rašėte apie tai
trumpą apsakymą?.. Laikas gali padaryti įdomių dalykų su žmogaus atmintimi – ar
aš apie tai tik galvojau, ar tai vyko iš tikrųjų?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą